|
Gyvūnų auginimo ir laikimo taisyklės
VILNIAUS MIESTO
SAVIVALDYBĖS TARYBA SPRENDIMAS DĖL GYVŪNŲ AUGINIMO IR LAIKYMO TAISYKLIŲ TVIRTINIMO 2006 m. liepos 26 d. Nr. 1-1283
Vilnius
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu,
Vilniaus miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti Gyvūnų
auginimo ir laikymo taisykles (pridedama).
3.1. Vilniaus miesto
savivaldybės tarybos 1998 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 171 "Dėl
Gyvūnų auginimo ir laikymo Vilniaus mieste taisyklių tvirtinimo";
4. Pavesti Vilniaus
miesto savivaldybės tarybos sekretoriato Viešųjų ryšių tarnybai šį
sprendimą per 30 dienų paskelbti vietinėje spaudoje.
Meras
Artūras Zuokas
PATVIRTINTA
2006 m. liepos 26 d.
_____________________________________________________________________________________
GYVŪNŲ AUGINIMO IR
LAIKYMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS
NUOSTATOS 1. Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės galioja Vilniaus mieste ir jų privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys.
2. Taisyklėse
numatyti naminių, dekoratyvinių, laukinių, ūkinės paskirties,
laboratorinių gyvūnų laikymo ir priežiūros, sanitarijos ir higienos
bei veterinarijos, aikštelių šunims vedžioti ir dresuoti įrengimo,
benamių gyvūnų gaudymo ir karantino reikalavimai. Nustatyta naminių
gyvūnų registravimo, identifikavimo, vietinės rinkliavos, gyvūnų
vežimo tvarka, atsakomybė už netinkamą jų priežiūrą. 4. Pagrindinės šių taisyklių sąvokos: 4.1. agresyvūs šunys – kovoms išvestų veislių šunys bei jų mišrūnai, taip pat kitų pavojingų veislių šunys ir jų mišrūnai, kurie kelia grėsmę asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui. Agresyvių šunų veislių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija; 4.2. atvira žemės valda – privačios arba valstybinės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas; 4.3. benamiai gyvūnai – naminiai arba buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, netekę ryšio su savininkais; 4.4. daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas, jame gali būti ir kitos paskirties patalpos;
4.5. dekoratyviniai
gyvūnai – visi prijaukinti ar jaukinami laukiniai gyvūnai, laikomi
tenkinti žmonių estetinius, auklėjimo ir mokymo poreikius. Šiai
kategorijai priskirtini ir laukiniai gyvūnai, laikomi zoologijos
soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose ir gamtininkų
stotyse; 4.9. gyvūnų globa – žmogaus veikla, kuri tiesiogiai teigiamai veikia gyvūnų fizinę ir emocinę būseną arba nesukelia jokių neigiamų pasekmių; 4.10. gyvūno identifikacija – gyvūno ženklinimas integriniu grandynu (mikroschema); 4.11. gyvūnų kastracija – lytinių liaukų (sėklidžių arba kiaušidžių) pašalinimas;
4.12. gyvūnų globos
namai – vieta, pritaikyta laikyti įvairių rūšių sveikiems ir
sužeistiems benamiams gyvūnams; 4.15. karantinas – sanitarinės priemonės, neleidžiančios plisti epidemijai; 4.16. karantino patalpos – atskiros arba atskirai eksploatuojamos patalpa ar patalpos, kuriose laikomi, stebimi, tiriami, gydomi tokios pat būklės gyvūnai, sudarantys vieną epidemiologinį vienetą ir neturintys tiesioginio ir netiesioginio kontakto su kitais gyvūnais; 4.17. kenksmingas elgesys su gyvūnais – gyvūno mušimas, tyčinis žalojimas, spardymas, užmušimas kankinant, erzinimas, gąsdinimas ar kitokie tyčiniai veiksmai, sukeliantys gyvūnui stresą ir kančias, taip pat vertimas pernelyg ilgai dirbti, pjudymas, kovų organizavimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam ar sužeistam gyvūnui nesuteikimas, transportavimas ar laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis, operavimas nenuskausminus, zoofiliniai ir sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno savininko leidimas atlikti tiesiogiai kenksmingus gyvūnui veiksmus;
4.18. laukiniai
gyvūnai – nuolat laisvėje gyvenantys gyvūnai; 4.23. sarginiai šunys – šunys, laikomi objektų ir teritorijos apsaugai;
4.24. pavojingi
gyvūnai – gyvūnai, kurie dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų
žmonių ar kitų gyvūnų sveikatai bei gyvybei; 4.27. ūkinės paskirties gyvūnai – gyvūnai, kurie laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, namams saugoti, darbo ir kitiems tikslams;
4.28. voljeras –
teritorija, aptverta tvora, sienomis arba vieliniu tinklu, kurioje
gyvūnai gali laisvai judėti, atitinkanti jų etologinius ir
fiziologinius poreikius. Jo konstrukcija turi užtikrinti, kad
gyvūnas nepabėgtų.
II. GYVŪNŲ LAIKYMAS
IR PRIEŽIŪRA 5. Gyvūnai Vilniaus mieste auginami laikantis šių taisyklių.
6. Leidžiama laikyti
šunis, kates ir kitus ne ūkinės paskirties gyvūnus. Pavojingi
žvėrys, ropliai ir kiti egzotiniai gyvūnai, kurie dėl biologinių
savybių gali kelti pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai,
gali būti laikomi ir auginami tik pagal taisykles, kurias nustato
Vyriausybės įgaliotos institucijos. 8. Agresyvius šunis įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti ir jais prekiauti gali tik asmenys, turintys Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) ar Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotus leidimus.
9. Agresyviems šunims
ir jų mišrūnams Vilniaus mieste laikyti leidimų išdavimo taisykles
tvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius. Atsitiktinai į nelaisvę patekę laukiniai gyvūnai turi būti paleidžiami, o jei to padaryti negalima, – laikomi vadovaujantis Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu ir šiomis taisyklėmis. 11. Savininkai privalo užtikrinti, kad butuose nuo 22 iki 6 val. gyvūnai netrikdytų viešosios rimties. 12. Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi taip, kad jų gyvenimo sąlygos atitiktų gyvūno rūšies, veislės, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos poreikius ir nebūtų kenksmingos. Gyvūno savininkas privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, jį maitinti ir nuolat laikyti gyvūnui prieinamoje vietoje dubenį su švariu vandeniu. Lietus ir sniegas nelaikomas geriamojo vandens pakaitalu.
13. Gyvūnų savininkai
privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai ar pavojingi
gyvūnai nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei,
nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, higienos
reikalavimų, nesužeis kitų gyvūnų. 17. Gyvūno (šuns, katės) savininkas privalo turėti gyvūno registracijos ir skiepų pažymėjimą. 18. Viešosiose vietose šunys turi būti vedžiojami (vedami) su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys neturi kelti grėsmės praeiviams, prie pašalinių žmonių pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 m. 19. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnai viešose vietose nebūtų palaidi bei palikti be priežiūros.
20. Gyvūnu
besirūpinantis asmuo kieme, gatvėje, parke ar bet kurioje kitoje
viešoje vietoje vedžiodamas gyvūną, privalo turėti reikiamas
priemones (maišelius, semtuvus ar kitas priemones) ekskrementams
surinkti. Gyvūnui priteršus viešoje bei bendro naudojimo vietoje,
gyvūną vedžiojantis, važnyčiojantis ar juo jojantis asmuo privalo
nedelsdamas surinkti ekskrementus. 22. Draudžiama:
22.1. gyvūnus, kurių
egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be
priežiūros; 22.14.1.
masinėse žmonių susirinkimo vietose, kapinėse, švietimo, sveikatos
priežiūros įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, žaidimo ir
sporto aikštėse, paplūdimiuose, skveruose;
22.15. vestis gyvūnus
į masines žmonių susirinkimo vietas, kapines, švietimo, sveikatos
priežiūros įstaigas, vaikų lopšelių-darželių teritoriją, žaidimo ir
sporto aikštes, paplūdimius. Išimtis – šunys vedliai; 22.17. šunis ir kates laikyti parduotuvėse, mėsos, kulinarijos gaminių įmonėse, skerdyklose, viešojo maitinimo ir gydymo įstaigose. Išimtis – zooparduotuvės; 22.18. maudyti gyvūnus paplūdimiuose;
22.19. gyvenamosiose
patalpose, daugiabučių namų valdoje laikyti ūkinės paskirties ir
pavojingus gyvūnus; 22.21. kačių priežiūrai semti smėlį iš vaikų žaidimo dėžių, pilti į jas smėlį su kačių ekskrementais; 22.22. ganyti ūkinės paskirties gyvūnus miesto skveruose, parkuose, pakelėse ir kitos bendrosios paskirties žaliosiose teritorijose; 22.23. šunis ir kates laikyti bendrabučiuose (išskyrus tuos, kurie be bendrų virtuvių); 22.24. laikyti įvairius gyvūnus ant daugiabučių namų stogų, atviruose balkonuose, rūsiuose ir kitose bendrojo naudojimo (ar pagalbinėse) patalpose.
III. GYVŪNŲ LAIKYMAS
PRIVAČIOSE VALDOSE 23. Sodininkų bendrijų valdose ir atvirose atskirų privačių statinių valdose šunys turi būti laikomi uždaryti voljeruose. Kiekvienu konkrečiu atveju voljero aukštis bei konstrukcija turi būti tokie, kad jame laikomas šuo, priklausomai nuo gyvūno dydžio, negalėtų iš jo iššokti ir pabėgti. Voljere privalo būti šuns būda, kurios dydis turi būti toks, kad šuo galėtų lengvai įeiti, apsisukti ir gulėti. 24. Privačiose valdose ir saugomose įmonių, įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių stovėjimo aikštelėse ir kituose objektuose gyvūnų laikymo statiniai turi būti ne arčiau kaip 2 metrai nuo kaimyninių sklypų ir kelio ar šaligatvio ribos.
25. Be raštiško
kaimyno sutikimo individualioje valdoje šuo negali būti pririšamas
arčiau kaip 2 metrai nuo kaimyno sklypo ribos.
IV. GYVŪNŲ LAIKYMAS
DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE
31. Laikyti šunis,
kates bute, privačiame name, kur gyvena kelios šeimos, leidžiama tik
turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.
V. GYVŪNŲ VEŽIMAS,
TRANSPORTAVIMAS
37. Gyvūnai turi būti
vežami laikantis Vežimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio
ministerijos ir LR valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. 40. Skirtingų rūšių, taip pat sužeisti ar ligoti gyvūnai turi būti vežami atskirai.
41. Visuomeninėse
transporto priemonėse (priemiestiniuose ir tarpmiestiniuose
autobusuose, traukiniuose, miesto maršrutiniuose autobusuose bei
troleibusuose) gyvūnus leidžiama vežti laikantis Vilniaus miesto
savivaldybės tarybos patvirtintų Važiavimo maršrutiniais autobusais
ir troleibusais taisyklių bei LR susisiekimo ministerijos
patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių.
Keliaudamas savininkas privalo turėti veterinarijos dokumentus,
kuriuose nurodoma vežamo gyvūno sveikatos būklė ir skiepai.
43. Juridiniai arba
fiziniai asmenys, besiverčiantys gyvūnų vežimu Lietuvoje, privalo
turėti Vyriausybės nustatyta tvarka išduotas licencijas (leidimus)
ir leistas šiai paskirčiai naudoti transporto priemones.
VI. LAUKINIŲ GYVŪNŲ GAUDYMAS IR LAIKYMAS
44. Juridiniai ir fiziniai asmenys gali gaudyti, laikyti ir jaukinti laukinius gyvūnus tik gavę Aplinkos ministerijos leidimą ir laikydamiesi nustatytos tvarkos, o laikyti – vadovaudamiesi ir šiomis taisyklėmis.
45. Laukinių gyvūnų
paėmimo iš aplinkos zoologinėms kolekcijoms tvarką, taip pat gyvūnų
laikymo nelaisvėje taisykles tvirtina Aplinkos ministerija ir
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
VII. LIGŲ
PROFILAKTIKA 48. Nesveiki gyvūnai turi būti nedelsiant gydomi veterinarijos gydytojo. Draudžiamas nesveikų gyvūnų kontaktas su sveikaisiais. Gydytojas nurodys, kaip gydyti gyvūną ir jo izoliavimo nuo kitų gyvūnų terminą.
49. Visi laikomi
gyvūnai, potencialūs pasiutligės platintojai, privaloma tvarka
kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės. Rekomenduojama šunis
kasmet skiepyti nuo maro, infekcinio hepatito, gastroenterito bei
atlikti gyvūnų dehelmintizaciją pagal veterinarijos gydytojo
nurodytą grafiką. 51. Asmenys, radę dėl nežinomų priežasčių nugaišusį naminį, laukinį ar ūkinės paskirties gyvūną, turi apie tai pranešti gyvūnų globos namams.
VIII. AIKŠTELIŲ
ŠUNIMS VEDŽIOTI IR DRESUOTI ĮRENGIMAS IR PRIEŽIŪRA 52. Aikštelės šunims vedžioti ir dresuoti gali būti įrengiamos bendro naudojimo želdynuose, miško parkų pakraščiuose, neužstatytuose žemės plotuose, atsižvelgiant į užregistruotų šunų skaičių. Žemės plotas aikštelei skiriamas miesto Tarybos sprendimu. 53. Aikštelės turi būti aptvertos 1,5 m aukščio tinkline tvora, kietos arba žolės dangos. Jose pastatytas šis inventorius: urnos šiukšlėms, suolai, dėžės smėliui, urnos šunų ekskrementams supilti, informacinė lentelė su nuoroda, kas tvarko ir prižiūri aikštelę. 54. Rekomenduojama įrengti šunų dresūrai reikalingą minimalų inventorių.
55. Aikštelės turi
būti prižiūrimos pagal sanitarinius higienos reikalavimus ir
teritorijų priežiūros taisykles. Jos turi būti nuolat valomos,
tamsiu paros metu apšviestos.
IX. REGISTRAVIMAS,
IDENTIFIKAVIMAS, RINKLIAVA 58. Šunų ir kačių savininkai privalo registruoti ir identifikuoti laikomus gyvūnus ir mokėti nustatyto dydžio rinkliavą, o paukščių augintojai registruotis. Už šunų, kačių registravimo, laikymo bei rinkliavos rinkimo kontrolę atsako registratorius. 59. Vietinės rinkliavos už gyvūnų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose nuostatus, surinktų lėšų naudojimo tvarką nustato miesto Taryba atskiru sprendimu. 60. Šunis ir kates registruoja registratorius. Kiekvienas šuo ir katė identifikuojami integriniu grandynu (mikroschema) bei išduodamas registravimo pažymėjimas ir atmintinė apie gyvūnų auginimą ir laikymą Vilniaus mieste. Gyvūno savininkai, identifikavę ir registravę gyvūnus iki 2004 m. rugsėjo 15 d. tatuiruote, privalo gyvūną perregistruoti integriniu grandynu (mikroschema). 61. Savininkas, pateikęs veterinarijos gydytojo pažymą apie gyvūno sterilizaciją arba kastraciją, atleidžiamas nuo tos sumos rinkliavos, kuri buvo sumokėta už sterilizaciją ar kastraciją.
62. Gyvūnų (šunų,
kačių) savininkai privalo registruoti ir identifikuoti mieste
laikomus gyvūnus nuo 4 mėnesių amžiaus. Visi gyvūnai
perregistruojami per 15 darbo dienų, pasikeitus gyvūnų savininkui ar
gyvūno laikymo adresui.
64. Gyvūno savininkas
per 3 darbo dienas nuo gyvūno dingimo dienos apie tai praneša
registratoriui ir Vilniaus miesto gyvūnų globos namams.
X. BENAMIŲ GYVŪNŲ
GAUDYMAS, KARANTINAS IR GLOBA
66. Benamių gyvūnų
gaudymu, karantinu, globa ir eutanazija rūpinasi gyvūnų globos
namai, kita įmonė ar įstaiga, atitinkanti Vilniaus miesto
savivaldybės keliamus reikalavimus. Šį darbą koordinuoja Vilniaus
miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas
padalinys. 68. Teritorijos pastatai, voljerai, kuriuose laikomi gyvūnai, turi būti rakinami, kad laikomi gyvūnai būtų apsaugoti nuo pašalinių žmonių, gyvūnų ar kt. 69. Jei pagaunami šunys ar katės, turintys tatuiruotę ar integrinį grandyną (mikroschemą), gyvūnų globos namų darbuotojai privalo iš karto pranešti gyvūno savininkui ir registratoriui. 70. Savininkas atsiimdamas sugautą gyvūną privalo sumokėti už šuns ar katės laikymą ir priežiūrą nustatytą mokestį.
71. Jei savininkas
nežinomas, pagautieji ar kitų asmenų atiduoti gyvūnai gyvūnų globos
namuose laikomi 10 parų. Per tą laikotarpį šių namų darbuotojai apie
veislinį gyvūną privalo pranešti Lietuvos kinologų draugijai,
paskelbti masinės informacijos priemonėse, kad ieškomas savininkas.
Neatsiradus savininkui, kitam asmeniui, norinčiam priglausti gyvūną,
ir praėjus nustatytam terminui, gyvūnui turi būti atlikta
eutanazija, atsižvelgiant į Europos Konvencijos dėl namuose laikomų
gyvūnų apsaugos nuostatas.
73. Gyvūnų globos
namų darbuotojai, atidavę globoti gyvūną naujam savininkui, turi
pranešti registratoriui naujojo savininko ir gyvūno duomenis bei
informuoti naująjį savininką apie privalomą gyvūno registravimą.
XI. FIZINIŲ IR
JURIDINIŲ ASMENŲ TEISĖS, PAREIGOS, ATSAKOMYBĖ 74. Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę: 74.1. globoti gyvūnus, jei ši globa neturi neigiamų pasekmių gyvūnams ir žmonėms; 74.2. propaguoti gyvūnų globą;
74.3. reikalauti, kad
būtų traukiami atsakomybėn asmenys, tyčia kenkiantys gyvūnams;
75. Laikantys gyvūnus
fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis teisės aktų,
nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. 79. Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo vykdymą valstybės vardu kontroliuojančių institucijų pareigūnai turi teisę: 79.1. įeiti į tvartus, kitas patalpas, teritorijas, kur yra laikomi gyvūnai, jei tuo nepažeidžiami kiti įstatymai; 79.2. įeiti į butą turint teismo sprendimą, jei ten nesilaikoma šių taisyklių;
79.3. reikalauti iš
savininkų būtinų dokumentų, informacijos ar paaiškinimų gyvūnų
apsaugos klausimais; 80. Šių taisyklių kontrolę vykdo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padaliniai, seniūnijos, policija, Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos, Vilniaus miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei kitos įstatymais įgaliotos institucijos.
XII. KITI KLAUSIMAI 81. Gyvūnų gaišenos tvarkomos pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytą tvarką. 82. Naminiais ir dekoratyviniais gyvūnais galima prekiauti tik Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka Vilniaus miesto savivaldybės nustatytose vietose ir gyvūnų savininko privačioje valdoje. 83. Savininkai, laikantys gyvūnus pasipelnymo tikslais, turi įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti savo veiklą.
84. Asmenys,
prekiaujantys gyvūnais turgavietėje ar viešoje vietoje, privalo
turėti veterinarijos gydytojo išduotą gyvūno sveikatos pažymėjimą. 86. Leidžiama steigti gyvūnų viešbučius, kirpyklas ir kitas gyvūnus aptarnaujančias įstaigas. Jų veiklą apsprendžia įregistruoti įstatai, suderinti su Vilniaus visuomenės sveikatos centru ir Vilniaus miesto valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.
|
2011 © Copyright LGAC. All rights reserved. |
Parodos Pasaulio čempionai Informacija Metų katė Skelbimai Veislynai |