Kodėl turėčiau maitinti savo gyvuną natūraliu maistu?

Dar vaikystėje išgirdau nuostabią legendą apie Babilono bokšto statybą ir liūdną šio didžiulio Žmogaus užmojo rezultatą. Šiai dienai suvokiu, kad Babilono bokšto statyba – tai kasdienis mūsų gyvenimo triūsas. Žmogus visuomet, kasdien, kiekvieną sekundę, su kiekvienu oro gurkšniu siekia kontroliuoti įvykius, viską spręsti ir režisuoti savaip, užkopti kuo aukščiau, būti Karaliumi. Na.. nekaltinkim jo  - taip jis tiesiog jaučiasi saugiau. Dėl savo nuolatinio veržimosi į priekį, į šviesų, pagal savo scenarijų sukurtą harmoningą rytojų, Žmogus užmiršta apsidairyti ir pamatyti, kad tiek Harmonija, tiek Šviesus rytojus gali būti čia pat, nereikia niekur bėgti, nieko išradinėti ir juolab nieko griauti – viskas, ko reikia normaliam Harmoningam gyvenimui jau senų seniausiai buvo sukurta Gamtos.

Štai taip.. o išties tai norėčiau nefilosofuojant aptarti vieną iš, mano nuomone, Didžiojo Žmogaus iliuzijų – iliuziją, kad Žmogus yra protingesnis už Gamtą.  O dar tiksliau, tai aptarsiu jau praktiškai su mumis suaugusią iliuziją apie tai, kad žmogaus sukurtas susintetintas dezodoruotas ir gražiai supakuotas maistas yra geresnė dietos alternatyva mūsų katėms, nei normalus "morališkai pasenęs", įprastas Gamtos sukurtas natūralus šiai konkrečiai gyvybės rūšiai būdingas maistas. Kas nesuprato  - kalbu apie pagamintus komercinius maistus, kuriuos Žmogus dosnia ranka pila savo gyvūnui, ir banalią žalią mėsą, kuri per amžius buvo įprastas maistas bet kokiam plėšrūnui.
 

Diskusijoms apie komercinių maistų ir natūralios dietos privalumus turiu tik vieną vienintelį klausimą – parodykit man nors vieną gyvą pavyzdį, kai Žmogaus kūrinys yra tobulesnis už Gamtos?
 

Taigi, vienintelis argumentas komercinių maistų naudai, mano nuomone, yra toks – Žmogui taip patogiau. Taip pat, kaip ir nueiti i MacDonaldą, nors visi žinome, kokį šlamštą ir nuodus ten gausime. Tačiau normalus žmogus eina į greito maisto restoraną tik retsykiais, kartais net iškrovos dieną po to padaro, kad pašalinti su maistu gautus toksinus. Tai kodėl gi mes diena iš dienos siūlome tokį pat "greito paruošimo maistą" savo gyvūnams. Maistas teikia gyvybę, gyvybingumą, bet apie kokį gyvybingumą galime kalbėti kepinto, virto, maišyto, dažyto, presuoto, dezodoruoto, konservantais pripumpuoto ir supakuoto į šlamantį pakelį komercinio maisto kontekste? Čia aš nenoriu kalbėti apie tai, kad yra geresnių ar blogesnių komercinių maistų, aš tiesiog konstatuoju, kad tame maiste nėra pagrindinės kiekvieno Gamtos kūrinio sudedamosios dalies – nėra gyvybingumo.

Šiuo metu visas pasaulis serga nauja dieta – "RAW diet", žalių natūralių produktų dieta (o juk būtent taip ir maitinosi mūsų naminių gyvūnų sveiki  ir laimingi protėviai, kol mes nenusprendėm kitaip). Daug kalbama, rašoma apie stebuklus, kuriuos daro toks mitybos būdas, apie dingusias ligas, atjaunėjusį kūną, sugrįžusią psichinę pusiausvyrą, išnykusius vėžinius susirgimus. Šios dietos pagrindas yra teorija apie fermentus (enzimus), esančius natūraliame žaliame maiste. OK, jei žmogus neprisiverčia pats laikytis normalios sveikos mitybos taisyklių, tai jis pats sau bosas, bet kam tas neapdairus nukrypimas gyvūnų mityboje? Gamta jau senai apie viską pagalvojo –tiesiog netrukdykime jai ir pasiūlykime savo katėms tokį maistą, koks jiems kaip konkrečiai gyvybės rūšiai numatytas gamtos?

Nenoriu savo požiūrio į mitybą vadinti jokiais madingais žodžiais ir prisidengti kokios nors sistemos (RAW, BARF ar kokios kitos) pavadinimo – nesu mėgėja klijuoti etiketes. Remiuosi savo sveiku racionaliu protu ir logika.  Gyvūnas kaip “gamtos vienetas” turi dvi paskirtis - išgyventi ir turėti palikuonių. Tai yra, sveiku laikomas gyvūnas, galintis sumedžioti grobį (judrus, aktyvus, be antsvorio, artrito, radikulito, hormoninių sutrikimų ir kitų civilizacijos padarinių) ir turintis gerai funkcionuojančią reprodukcinę sistemą. Kalbant apie kates, sveikumo „idealu” laikau mūsų kaimo kates. Jos puikiai sugeba ir savimi pasirūpinti, ir paleisti į pasaulį po dvi palikuonių vadas į metus. Mano nuomone, sveikos mitybos galima pasimokyti iš jų.Ką valgo ta kaimo katė? Pagrindinis maistas – pelė, paukštelis (gal varlytė ar vabzdys – bado metu). Kas gi tą maistą sudaro:
 

10 -40 proc. pelės ar paukščio sudaro kailis-plunksnos. Tai yra tiesiog nepasisavinamas arba mažai pasisavinamas organizmo balastas, kuris tranzitu pereina per katės skrandį ir žarnyną, reguliuodamas normalų virškinimo trakto funkcionavimą (naminėmis sąlygomis balasto funkcijas galėtų atlikti į maistą dedamos daržovės, malti grūdai ar ląstelieną ir kt.)
 

- 16 proc. sudaro oda

- mažiausiai 30 proc. -  kaulai (kauluose yra iki 97 proc. viso organizmo kalcio atsargų, tai gi kitoms kūno dalims telieka 3 proc.)

- max. 50 proc. mėsos ir kitų audinių: sausgyslių, vidaus organų, raumenų ir kt. Grynos mėsos dalis kartais gali siekti daugiausiai 5 – 10 procentų. Ir tai tikrai nebus broilerio filė mėsa, tai bus liesa, raudona, nuolat lakstančio ir su likimu kovojančio gyvūnėlio mėsa.
 

Maistiniai enzimai /fermentai, esantys tik šviežiame, gyvame, termiškai neapdorotame maiste (šaldyta mėsa praranda didelę fermentų dalį, termiškai apdorota praranda juos pilnai. Išeitis - duoti sumaltų žalių daržovių arba daigintų lakštinių, visada turėti kačių žolės. Arba duoti gyvą grobį).

Be išsamių argumentų norėčiau trumpai pristatyti fermentų teoriją, nes žinau, kad daugelis apie ją nėra net girdėjęs. Šiuo tikslu patalpinsiu kelias ištraukas iš įvairių mokslinių straipsnių. Pabrėžiu, kad fermentų teorija nėra kažkas mistiško, tai yra normali moksliniais duomenimis pagrįsta teorija. Pateiktose citatose originaliai kalbama apie žmones, tačiau, gamtos taisyklės galioja visiems - tiek žmonėms, tiek mūsų gyvūnams, tik žmonės yra kur kas mažiau disciplinuoti ir sunkiau su jomis susitaiko.
 

Dr. Howel  

 

Kas yra fermentai?
 

Fermentai – tai substancija, kuri leidžia atsirasti gyvybei. Jie yra būtini bet kokioje cheminėje reakcijoje, kuri vyksta organizme. Be fermentų nebūtų jokios organizmo aktyvios veiklos. Susimastykit, fermentai tai "darbo jėga", kuri stato jūsų organizmą taip, kaip statybininkai stato namą. Jūs galite turėti visas reikiamas statybines medžiagas, bet tam, kad pastatyti namą, jums reikia darbininkų. Taip pat ir organizmas gali turėti visas maistingas medžiagas – vitaminus, baltymus, mineralus ir t.t. – bet jums visgi reikia fermentų, gyvybingumo elementų, kad išsaugoti organizmo gyvybingumą.
 

Galima pasakyt, kad fermentai yra sudaryti iš baltyminių transportuotojų, turinčių energijos įkrovą, taip pat kaip elementas yra sudarytas iš metalinių plokštelių, įkrautų elektros energija.
 

Gydytojas I.V Ševčenko   

Fermentai (arba enzimai), dalyvaudami ir vykdydami organizmo medžiagų apykaitą, yra bet kokio organizmo gyvybingumo pagrindas. Vitaminai, mineralinės druskos, angliavandeniai ir baltymai mažai ką reiškia. Tik fermentai gali valdyti sudėtingiausius naujų medžiagų irimo ir sintezės procesus. Bet kokia cheminė ir biologinė reakcija, vykstanti organizme, reikalauja būtino enzimų dalyvavimo. Fermentai vaidina aktyvų vaidmenį regos ir klausos procesuose, virškinime, ir taip pat detoksikacijos procese. Kraujo ląstelių, kaulų, odos atsinaujinimas- visa tai, kaip ir daugelis kitų procesų yra sąlygojami fermentų aktyvumu. Nuo jų priklauso organizmo apsauginės sistemos, kuri užkertą kelią infekcijoms, nukenksmina nuodingas medžiagas ir pašalina toksinus, funkcionalumas.
 

N.W. Walker   

 

Mitybos racionalumas pagrinde yra vertinamas pagal tai, kiek yra maiste ypatingo gyvybingumo eliksyro, kuris yra stebuklinguose maisto komponentuose, pavadintuose enzimais. Enzimai buvo aprašyti kaip sudėtingosios medžiagos, padedančios maisto virškinimui ir jo pasisavinimui. Taip pat buvo manoma, kad enzimai suvirškina vėžinius susirgimus. Tačiau enzimai nėra elementai. Enzimai- tai nesuvokiama magnetinė gyvybingumo energija, kuri yra glaudžiai susijusi su žmogaus organizme, augaliniame pasaulyje ar bet kurioje gyvybės formoje kiekvieno esančio atomo gyvenimu ir veikla.

Turite tai įsisavinti ir suvokti, kodėl reikia atidžiai rinktis maistą ir kodėl reikia didžiausią  dalimi vartoti žalią maistą, neapdorotą termiškai. Negalima būti kartu ir gyvu ir negyvu, ar tai būtų kalbama apie mūsų kūną ar apie daržoves, vaisius, riešutus ar grūdus. Ten, kur yra gyvybė, ten yra enzimai.
 

Enzimai yra jautrūs temperatūrai, aukštesnei nei 47°С. Pastarajai viršijus 49°С, enzimai tampa tokie pat inertiški, kaip žmogaus kūnas karštoje vonioje. Esant 54°С temperatūrai  enzimo gyvybė nutrūksta. Jie žūsta.
 

Mityba turėtų būti gyva ir organiška, visos druskos ir mineralinės medžiagos taip pat turi būti organiškos, tada organizmas sugebės jas pasisavinti, o jo ląstelės galės atsinaujinti.Tai gi apie ką aš.. akivaizdu, kad gyvas maistas- sveikas maistas, ir ieškoti jo reikia ne plastikiniuose sauso ėdalo maišuose ar konservų dėžutėse.

Štai tokie mano pamastymai...

Jelena Bogomolova